tampyti

tampýti, tam̃po, tam̃pė KBII176; Š, FrnW, ; M 1. Sut, K, L, Rtr, NdŽ, Mšk iter. tempti 1: Ans tam̃pė skūrą J. Ans aną ten tam̃pė tam̃pė, tam̃pė tam̃pė tą sermėgą – nepasiduoda Als. | Tampytas auksas N. | refl. Š, Sut: Tam̃pos toks popieris, tai kadai nažutkeles siūdavo Klt. Iš tų [siūlų], kur tam̃pos, geriau dirbt (megzti) Sdb. Beveik kiekvienas megztas drabužis tamposi . Medis tam̃posi (išdžiūvęs sumažėja, atidrėkęs padidėja) Brš. Nebijok: dangus begalinis i da tam̃pos – visi pareisim (juok.) Ps. 2. tr. LL314, , NdŽ suėmus traukyti: Pradėjo bruzdinti arklius, votegu pliauškinti, vadžias tampyti Žem. Netampýk arklio, tegul sau eina iš palengvo Ėr. Jai bepasakojant, staiga kažkas ėmė tampyti durų skambutį LzP. Dabar rankom nebereikia bažnyčio[je] varpų tampýt Mžš. Gal niekad teip smarkiai muzikontai netam̃pė armonikos, kaip jauniesiem ant kiemo įvažiavus Skrb. Vienas kampe tam̃po [armoniką], kiti aslo[je] tam̃pos Tv. Ji tampo suknelės apykaklę pasmakrėje tarytum trūkdama oro . Tam̃po mane už rankovės . Nuejau į tą sodną atgulti – eina, tam̃po už kojų, neleida gulėti Akm. Parvažiuoja iš turgaus prigėręs, ka pradeda pačią už plaukų tampyti! LTR(Žg). Eik, netampýk jai nosies, i teip didelė jos nosis Dt. Tampýk tampýk tešmenį – ka nons to pieno daugiau duotų! Rs. Iš tolo tampiáu papus kaip užsiekdama Užv. Trikši trikši, tampaĩ tampaĩ [spenius] – kietas tešmuo Klt. Užleidžiau i aš [karvę]. Ilgai tampiaũ (melžiau) Mžš. Teliokas prie jai buvo i tampýdavo karvę (žįsdavo) Klt. Sveikatos reikėdavo tampýt mintuvus (minti linus) Grz. Tegu jį velniai akmeną tampýt (malti girnomis)! Klov. ^ Tam̃po kaip gudas dūdas (dūdą Pln) LTR(Ms). An kampo visi tam̃po (bloga kampininkui) Slk. Dievui meldžias, velnią už uodegos tampo III385. Pririšiau [vyrelį] prie stulpo – visi šunės tampo LTR(Kp). Kokis tę tave raistas tam̃po! (sakoma bliaunančiam, išdykaujančiam, nerimstančiam) Lp. Kiba tave tam̃po! Lp. Dešimt razbaininkų keturis broliukus tampo (karvę melžia) LTR(Vdk). Keturi broliukai vieną juostą tampo (suolas) Kb. Penki ponaičiai vieną gelumbę tampo (penkių langų dūminė pirkia) LTR(Užp). | refl.: Gyslos tampos, kudlos kratos, nuogas skylės ieško (audžia) LTR(Bd).tąsant skaudinti: Taip mušti nemušdavo, tik ot ausis tampýs Kv. Bandė [piemenuką] už ausų tampýtie, ka pavėlino išgytie (d.) Alvt. | refl.: Dabar tik tam̃pos, kūlokais duodas Lb. Juokai veizant, kaip dvi bobos susikibusios už plaukų tam̃pos Vkš. A maža jum vietos, kad už gerklių tam̃potės! Ėr. Tampose tampose stenėdami, bardamiesi viens ant kito DS184(Rs). 3. tr. traukant, patempiant tiesinti, lyginti, tvarkyti: Kožną minutą tampýk i tampýk tas kelnes, tus batelius raišiok Dr.K, NdŽ tempiant tiesti, kloti: Balindavom [audeklus], ant kluonų (pievelių) tampýdavom Mšk. 4. tr. taisyti, remontuoti: Batus tam̃pė toks šiaučius, o padai i vėl atkrito Slnt. Tampýk netam̃pęs – kaip buvo aplūžęs, teip i paliko Slnt. 5. tr. Šlč, Kdn valkioti, tąsyti: Šuo tam̃po skarmalą po aslą 1. Velnias tampė tą moteriškę po visą pirkią, kol gaidys užgiedojo LTR(Auk). Dabar, sako, numiręs nebturu ramybės, muni drasko i tam̃po Akm. | Viktaro mašiną tam̃po vakaruškos[na] Slm. Neseniai mačiau – dviratį jis tam̃pė Srj. ^ Tam̃po kai šuva žarną Žg. Netampyk kai katė pūslę LTR(Šmk). Tam̃po kaip Macikas plaučius Jn(Kv). Tam̃po kaip Symė lašinius Grg. Keika aną: ka tavi velniai tampỹtų! Krš. Tokį žaltį tegu velniai tam̃po! Krš. 6. tr. , NdŽ, Srv, Skp, Vdšk sunkiai kiloti, nešioti: Malkos netampýsiu Dbč. Kam čia tampýt teip sunkiai – ligą gausi Jrb. Reikė sienojai tampýt iš miško Dglš. Kad ir kartų ažu kojų, neisiu: [vakar] tampiaũ tampiaũ maišus… Aps. Padėk tą vaiką – i tam̃po kaip katinas pūslę! Sd. Pati nu žemės vos matyti, o vaiką tam̃po lyg katė grobą Krtn. Senavaitis niekada nebuvo graibštus; net ir tuomet, kai šautuvą ant peties užsimetęs tampė, svetimo nieko nelietė V.Bub. Elžbieta tokia jau motinai aštuonnyčius padėdavo suverti, o ta lėles tebetampo S.Čiurl. ^ Iš kampo į kampą kuprys tiltus tampo (voras) LTR.refl. Jnš vargti sunkiai nešiojant: Argi ir jinai tampysis su vaiku kaip katė su kačiuku, varinėdama iš kampo į kampą I.Simon. Nesitampýk, mama, mes sunešim šieną Ėr. Ko tu tampaĩs su pilnais viedrais, gali ir po mažiau nešt Skrb. Tampáis tamsta su buteliais, su ėdimais – tiek terandas Krš. Kas čia dabar eis nešiot, tampýtis su tą mašina! Jrb. To kiaulė vinks vinks lovį apverčia – nebeturiu sveikatos tampýtis Mžš. 7. tr. Lzd paslapčiomis imant nešioti, grobstyti: Vaikai, nusiveizėję į tėvą, pradėjo taip pat iš numų tampýti ką tik nutverdami Vkš. 8. tr. NdŽ, 1, Vkš, Rg, Vl menk. su savimi, kartu vedžiotis, vežiotis, tąsyti: Kam tu be reikalo tampaĩ tą žmogelį – galėjai vienas visus reikalus mieste atbūt Jnšk. Jis kai atvažiuoja, teip i tam̃po mane po visus RdN. Ilgai tu šitos karves tampýsi, vedžiosi – jau nepaeini Klt. Karvė ėda, graužia, pavakarys, o jis ją tam̃po kitur – tai žmogus! Jrb. Tokiuos [mokinius] už nosių tam̃po prie lentai, kur nieko nemoka Mžš. | Eisiu aš į šokius tampýt (šokdinti) kokią mergą – ma ją paraliai! Šil. Ateis [į šokius] prisisprogusių vaikesų jumes (mergaites) tampýti – negirto nerasi! Krš.refl. , Klt vargti vedžiojantis, rūpinantis: Da aš tampiaũs tampiaũs su tavim – nepaliksi juk Jrb. Ką gi su girtu darysi – atsibodo su juo tampýtis Skrb. Į dirvą eik, su arkliais tampýkis, vark kiaurą vasarą Šts. Nebelaikysiu avelių – tampýkisi su jom! Krs. Anoki ir mano dorybė tampyties su jūsų banda Žem. Nusibodo su juo par visą gyvenimą tampýtis Upt. 9. tr. NdŽ, , Ėr, Vkš, Trk dažnai kvietinėti: Tam̃po muni vaikai pareiti, paeinu – nejudinsuos iš savo numų Krš. 10. tr. menk. varinėjant, siuntinėjant, kvietinėjant varginti: Žmogaus nereikia tampýt (prievarta vadinti), teina Krs. Kan' (kažin) ką y[ra] prasikaltęs, ka vis po tas milicijas tam̃po End. Mūs [vaikų] da po teismus netam̃po Grš. Kiek kartų buvo paimta, po teismus tampýta Krtn. Nėko bloga nebuvo mums, nėkas mumis netam̃pė nėkur Žeml. Gerau mirti, negu po kalėjimus tam̃pomas būti Lk. Įkliuvai, tai kentėk vienas, kam da man' tampaĩ! Sb. Pati tinginiauji ir žmones tampaĩ Ig. Tą mergaitę tam̃pė, tardė – sumetė mat jai bėdą kitos Slm. Vaiką nušovė, o paskui tą tėvą tam̃pė Vdk. Užrodė i tam̃pė Pvn. Tam̃pė tam̃pė aną ten, tam̃pė, kol pakorė Tl. | prk.: Reikalai mane tam̃po Kt.refl.: Nesugyveno, po teismus tam̃pės (bylinėjosi), smaugės Krš. Susiskundė broliai ir po milicijas tam̃pėsi Prn. Aš teismo durų nemačius – eisiu tau po teismus tampýtis prieš galą! KzR. Tam̃pės metus po milicijas Krš. 11. tr. Klt sukelti traukulius, spazmus, konvulsijas, svaigimą ir pan. negalavimus, traukyti: Prymėtis tam̃po kūdikį J. Jį ėmė (suėmė) mėšlungis traukyti (tampyti) J.Jabl. Keturios mažiutės mirė: tam̃pė priemėtis Šd. Kai nuomaras jį tam̃pė Grnk. Taip norisi pravirkti – gal tada atsileistų traukulių tampoma krūtinė, – bet ašarų nėra J.Avyž. Vargino, tampė jį kosulys J.Jabl. Skausmas tam̃po kūną NdŽ. Valandums jam galva sukos, valandums į šonus tam̃pė Skdv. Tam̃po, duskina muno širdelę (sutriko širdies ritmas) Krš. | impers.: Negalėsiu tą kvapą panešti, tampýs vidurius Trk. Kad užeina tampýt man koją – balažin, ar vėjas koks užpūtė Jnšk. Kad jau nuskęsdavo (skęsdavo), tai rankas tampýdavo Krž.
tampýtinai adv.: Tampýtinai nutampė kadukas Šts. | refl. Ant: Jisai nuomirniu serga: kai nugriūva, kad ims tampýtis, akis perverčia, baisu ir žiūrėt Nmn. Negẽra, tampiaũs tampiaũs kai katė Klt. Gurguliavo ji ir tampės kai prieš galą LTR(Dkk). Kai jau mirė, kad ėmė tampýtis! Slm. Jeigu žmogus mirdamas ilgai tampos, tai reikia pernešti į kitą vietą lovą, ir jis greit lengviai, numirs LTR(Grk).impers. Vkš, Up, Ėr, Sn tąsyti (verčiant vemti): Tam̃po vemti, mirštu [važiuodama autobusu] Krž. Labai tam̃po: kosėt (atsikosėti) nėr ko, vemt tąso Upn. Ka pradėjo aną tampýti, ka pradėjo tampýti! Varn. | refl.: Užšėrė tokį velnį, tam̃pės visą naktį Rdn.
12. tr. ištiesti ir įtraukti ar sulenkti: Paukštis galvą tik tam̃po ir eina prieky Pnm. Nu, Indriau, pasakyk pasaką, – tarė tampydamas blauzdas ponas BsPII309. Meška jau kojas tam̃po . | Mano dievers kamps iš kampo, ką pasakau – kaktą tam̃po (rauko) (d.) Grš. Tampyk (miklink) kojas vestuvėms Šts. | refl.: Stirksojo miestasargiai policistai ir nuolat tampės, saliutuodami praeinančius oficierius Vaižg. 13. refl. Š judėti visu kūnu, stengiantis ištrūkti, iškliūti: Velnias atsisėdo; luktelėjęs biskį norėjo atsikelti – negali, pradėjo tampyties – negali ištrūkti BsMtII25(Nm). Tam̃pės tam̃pės vilkas, tik šmukšt – uodega ir nutrūko LTR(Ds). Pririštas šuva tam̃posi, ištrūkt noria Ėr. Tam̃posi kaip kurapka, pakliuvus į slasnas, kad kaip nors išlįst Ėr. 14. refl. muštis: Tampýtis su kuo NdŽ. Dabar tik tam̃pos, kulokais duodas Lb. O kada yra viensyliai, tei tada tampose, tampose stenėdami, bardamies viens an kito DS184(Rs). ^ Du broliukai tampos, balti kraujai bėga (malkas pjauna) LTR. 15. refl. Slk rąžytis, raivytis: Rąžulys ir rąžulys – tampaũs ir tampaũs Žl. Rąžuojasi ir tamposi lovoje lyg kad dabar tik tepabudęs I.Simon. Tai vėl iš tos skylės išlenda katė ir tamposi prieš debesį BsPIV81(Brt). Tam̃posi lyg velnias prieš debesį Klvr. Nesitampyk ant arklio kaip senis pas kakalį ant suolo LC1883,5. 16. refl. judėti, krutėti, muistytis: Ko čia tampaĩsi lyg utėlių turėdamas! Mrj. Tas mūs vaikas baisus patampa, tam̃posi ir tam̃posi Mrj. 17. refl. GGA1885,933, Al šnek. maivytis, kraipytis: Tokia graži mergina, tik labai jau tam̃posi Ig. Visa jau valanda, kaip prieš veidrodį tam̃posi Upt. Nesitampýk čia man prieš nosį – vis tiek nemokėsiu! Klvr. Tamposi kap malpa LTR(Lzd). Tamposi kap boba (prūsas ) ant vargonų LTR(Vlkv). | Jauna būdama labai puošėsi ir tam̃pėsi (madas vaikėsi) Mrj. O mūsų krikščionys, šilkuose ir žemčiūguose tampydamies (pūsdamiesi, didžiuodamiesi), nor Dievą užu savo prastojimus numaldyti SPII179. | prk.: Seniau gražiai šoko, o dar̃ tik tam̃posi (apie šokimo būdą) Ūd. Dabartės ne šoka, ale tam̃posi Brb. Susrinko pulkas ir visi tam̃pos Kp. 18. refl. Š, menk. valkiotis, bastytis, slampinėti: Tampos kaip gysla po kertes, o darbo nedirba Trk. Dabar per naktis tam̃posi tokie paaugliukai Dg. Katė tam̃pos apie sąšlavynus Kls.sunkiai, vargingai vaikščioti: Paskutiniais garais tampaũs Klt. 19. refl. menk. susitikinėti, draugauti, bendrauti su kitos lyties asmeniu: Nėra ko tampytis su mergomis J.Paukš. Su tuo savo kavalieriu didliai tam̃pos Lkž. I ko tu tampaĩs su ta Vida, negi gražesnių nerandi? Grz. Atejo laikas, i žanijas – a geriaus, ka tampýsas! End. 20. refl. menk. ilgai nenusileisti, nesutarti: Kad derat, tai deryte, del šitų dvie pudų nesturyte (atkakliai nesilaikykite), nesitam̃paite Prng. 21. refl. impers. sklaidytis, skirstytis (apie debesis): Regis, tam̃pos, mažgi nelis Trgn. 22. tr. tęsti (balsą): Taigo savo balso gaudimą tampydamas ar raukydamas jo posmus S.Dauk. 23. tr. Mšk menk. valgyti ką tąsų, sunkiai sukramtomą (ppr. mėsą): Ką te tą žalią mėsą tampýsi, da pavirink Klt. Seną karvę papjauna ir tam̃po prie stalo susėdę Trgn. Duokit man kopūstų, atsibosta šito mėsa tampýt Užp. Jaučio kūno nevalgysi, kiaulės kinką vis tampysi LTR(Mrj). | Tampýk (srėbk) saldžią bulvynę, kad nepaauginais meisos M.Unt.
◊ dambràs tampýti rengtis verkti: Ko dabar tampaĩ dambràs? Šk.
gýslas tampýti versti kentėti, skaudinti: Ilgai tampys jo gyslas sužeistųjų draugų vaitojimai, žuvusiųjų kraujas J.Bil.
liežùviais tampýti apkalbėti: Valkiokias su visokioms lakūdroms, pradės ir tave liežùviais tampýti Vkš.
luĩšį tampýti būti nepatenkintam, raukytis: Kam tu čia dabar tampaĩ luĩšį? Vdš.
lū́pą tampýti Grž, Upt, Skr rengtis verkti: Vienas kitas iš mūsų pradeda tampyti lūpas, traukyti nosį, o pats mažasis ima verkti J.Bil. Tik, brač, lū́pą tam̃po tam̃po, ir pradėjo rėkt Dbk.
nèrvus (niervàs) tampýti nervinti: Kam čia dar be reikalo nervus tampyti . Vyras gėrė sprogo, tam̃pė anai niervàs Krš.
óžį (óžkenas Trk) tampýti Trk vemti.
šnérves tampýti būti nepatenkintam, raukytis: Kad kiek ne pagal ją, tuoj šnérves ir tam̃po Lkš.
už liežùvio tampýti versti kalbėti: Mickutis susigriebė, kaip ir visuomet, nelaukė tampomas už liežuvio .
už nósies (už nósės) tampýti bėgėdiškai primesti savo valią, visiškai nesiskaityti su kuo: Motyną anie už nósės ne vadžio[ja], ale tam̃po, besarmačiai Krš.
\ tampyti; aptampyti; atitampyti; įtampyti; ištampyti; nutampyti; patampyti; partampyti; pertampyti; pratampyti; pritampyti; sutampyti; užtampyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • tampyti — tampýti vksm. Staigà kažkàs ė̃mė tampýti dùrų skambùtį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tampymas — tam̃pymas sm. (1) Š, Rtr, DŽ, KŽ; L, tam̃pymos ind. → tampyti: 1. K, Š, PolŽ1277. 2. NdŽ Labiausiai paplitę du rankinio melžimo būdai: kumštinis melžimas (gniaužymas) ir tampymas (dviem pirštais) rš. ║ Paprastų bausmių – „grūšnių“, ausų tampymo – …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tąsyti — tąsyti, tą̃so, tą̃sė tr. KBII176, K, DŽ, KŽ; R, MŽ, Sut, M, L iter. tęsti. 1. N, Rtr paėmus už ko nors traukyti, tampyti: Arkliai netą̃somi žengia ir žengia NdŽ. Ką tu, šelmi, darai, kam tu katiną už uodegos tąsai?! Kpč. Tą̃so vaikaitis už… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valkioti — 1 valkioti, ioja, iojo tr. K, J, Rtr, BŽ42, NdŽ, FrnW, KŽ, val̃kioti NdŽ, Kin iter. vilkti. 1. SD400, R, MŽ, MŽ416, Sut, J, M, L205, Š, ŠT207, NdŽ žeme traukyti, tąsyti, tampyti: Valkioja grandinę DŽ1. Nevalkiok po stalą šaukšto! Alks. Šuva… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutampyti — tr. 1. KŽ iter. nutempti 4: Katė visus savo kačiukus nutam̃pė į klėtį NdŽ. Nerandu savo daiktų; gal kur šunes ar vaikai juos nutam̃pė NdŽ. 2. tampant nusukti į šoną, nukreipti: Pagaliau peštukai nutampytais į šalį kaklaryšiais, nusivolioję,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • trūkoti — trūkoti, oja, ojo tr., trūkoti, oja, ojo Mrj 1. suėmus tampyti, traukyti: Gana tau trūkot už rankovės, matai, kad einu Ds. 2. refl. stengtis nutrūkti, nusitraukti: Palikau [šunį] trūkojantis, bet gal nenutruks Ds. 3. Mrj sunkiai kiloti, nešioti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tuzakoti — tùzakoti, oja, ojo tr. 1. Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, FrnW, An, Km, Pnd, Jž, Sl, Sug tampyti purtant: Tùzakoja anas jį až kalnieriaus, net to galva maskatuoja Sv. Niaugi tu toks nestipras, kad anas teip lengvai taũ tùzakoja? Ds. Žiūrėk, kokį te rūbą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • тетива — Общеслав. Происхождение неясно. Предпочтительнее всего объяснение слова как суф. производного (суф. iva) от той же основы, что лит. tampýti «тянуть, натягивать», лат. tempus «время» (исходное «натянутое»). В таком случае тетива буквально… …   Этимологический словарь русского языка

  • konvulsija — konvùlsija dkt. Kūną ė̃mė tąsýti, tampýti konvùlsijos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vėmulys — vėmulỹs dkt. Pradėjo vėmulỹs tampýti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.